PVM skaičiuoklė

Kiti įrankiai

Sukti ratą{$ ',' | translate $} Laikmatis{$ ',' | translate $} Matavimo vienetai{$ ',' | translate $} Mesti monetą{$ ',' | translate $} Atsitiktinių skaičių generatorius{$ ',' | translate $} Kauliuko suktukas{$ ',' | translate $} KMI skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Kalorijų skaičiuotuvas{$ ',' | translate $} BMR skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Kūno riebalų skaičiuoklė{$ ',' | translate $} TDEE skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Tabatos laikmatis{$ ',' | translate $} Procentų skaičiuoklė{$ ',' | translate $} QR kodo generatorius{$ ',' | translate $} Slaptažodžių generatorius{$ ',' | translate $} Reakcijos laiko testas{$ ',' | translate $} Spausdinimo greičio testas{$ ',' | translate $} CPS testas{$ ',' | translate $} Žodžių skaitiklis{$ ',' | translate $} Atvejo keitiklis{$ ',' | translate $} Teksto palyginimas{$ ',' | translate $} Hipotekos skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Paskolos skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Automobilių paskolos skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Kompozicinės palūkanų skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Atlyginimo skaičiuotuvas{$ ',' | translate $} Virtualus pianinas{$ ',' | translate $} Fono triukšmo generatorius{$ ',' | translate $} Metronomas{$ ',' | translate $} Nuolaidos skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Dabartinės savaitės numeris{$ ',' | translate $} Arbatpinigių skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Laiko skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Datos skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Amžiaus skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Valiutos konverteris{$ ',' | translate $} Miego skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Mėnulio fazės{$ ',' | translate $} Spalvų paletės generatorius{$ ',' | translate $} Spalvų rinkiklis{$ ',' | translate $} Spalvų schemos generatorius{$ ',' | translate $} Žiedo dydžio skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Drabužių dydžio skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Batų dydžio skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Liemenėlės dydžio skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Ovuliacijos skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Nėštumo skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Zodiako ženklai{$ ',' | translate $} IQ testas{$ ',' | translate $} Jaustukai{$ ',' | translate $} Chronometras{$ ',' | translate $} Atgalinis laiko skaičiavimas{$ ',' | translate $} Žadintuvas{$ ',' | translate $} Potinklio skaičiuoklė{$ ',' | translate $} Interneto greičio testas{$ ',' | translate $} IP adresas{$ ',' | translate $} UUID generatorius{$ ',' | translate $} Base64 keitiklis{$ ',' | translate $} MD5 maišos generatorius{$ ',' | translate $} „Markdown“ rengyklė{$ ',' | translate $} Lorem Ipsum generatorius{$ ',' | translate $} Pomodoro laikmatis

Pridėtinės vertės mokesčio skaičiuoklė

Pridėtinės vertės mokesčio skaičiuoklė

PVM yra pridėtinės vertės mokestis, kuris yra įtrauktas į prekės kainą. Praktiškai tai atrodo taip: kai pirkėjas moka už prekę, jis sumoka ir už prekę, ir už PVM. Pardavėjas pinigus už prekes pasilieka sau, o pridėtinės vertės mokesčio sumą atiduoda valstybei.

PVM taip įsiskverbė tiek į pardavėjo, tiek į pirkėjo kasdienybę, kad mes jo praktiškai nepastebime. Žinoma, iki tol, kol nesusidursime su finansinėmis ataskaitomis, neapsieisime be PVM skaičiavimo įgūdžių.

Kaip atsirado PVM

Deja, tiksli mokesčių atsiradimo data (bendra šios sąvokos prasme) nežinoma. Galima daryti prielaidą, kad mokesčiai atsirado kartu su valstybės sampratos atsiradimu. Čia principas paprastas: žmogus dirba ir nebijo dėl savo turto, šeimos ir amato saugumo – tai jam garantuoja valstybė. Tačiau už šią paslaugą reikia mokėti, o čia atsiranda mokesčiai.

Vienas iš labiausiai paplitusių visų laikų ir tautų amatų buvo prekyba. Natūralu, kad valstybė visada norėjo turėti savo dalį šiame pelningame versle. Tačiau prekybininkai yra išprusę žmonės, todėl dauguma prekybos sandorių vyko ten, kur valstybės akis nemato. Reikėjo kažką daryti dėl to. Pirmas dalykas, kuris atėjo į galvą, buvo perkelti mokesčių naštą nuo pardavėjo vartotojui. Paimti mokesčius iš šios gyventojų kategorijos yra daug lengviau.

Pirmosios prielaidos PVM tokiam pavidalui, kokią dabar žinome, atsirado Vokietijoje. Buvo 1919-ieji, ne itin palankus metas vokiečių pramonininkui Vilhelmui fon Siemensui. Jis ką tik patyrė didžiulių nuostolių ir sukūrė gudrų planą visas finansines išlaidas perleisti neapsaugotam pirkėjui. Taip gimė VAT projektas, kurio, beje, „Siemens“ nespėjo įgyvendinti – turtingo pramonininko nebeliko. Tačiau jo darbas, kaip sakoma, tęsėsi.

Prancūzų finansininkas Maurice'as Loret atgaivino pridėtinės vertės mokesčio idėją. 1954 m. jis priminė savo vyriausybei, kad nereikia „išradinėti dviračio“ ir galima tiesiog pasinaudoti „Siemens“ idėja, pagal kurią kiekvienas valstybėje parduodamas daiktas gali būti apmokestinamas, o ne pardavėjas, o pirkėjas iš tikrųjų sumokėtų.

Idėja buvo sutikta entuziastingai, tačiau pragmatiškoji Prancūzijos vyriausybė į ją žiūrėjo gana atsargiai: iš pradžių PVM įvedimo praktika buvo įgyvendinta vienoje iš Prancūzijos kolonijų – Dramblio Kaulo Krante. O po teigiamo eksperimento rezultato PVM buvo pradėtas taikyti pačioje Prancūzijoje.

Studijuodami kaimynų patirtį, įskaitant mokesčių surinkimą, kaimynai sekė Prancūzija, o iki mūsų laikų pridėtinės vertės mokesčio surinkimo schema jau įsitvirtino 137 pasaulio šalyse.

Įdomūs faktai

  • Kai kuriose šalyse, pvz., Kanadoje ir JAV, PVM nėra, tačiau beveik visose yra taikomas pardavimo mokestis. Arabų šalys, turinčios turtingus gamtos išteklius, taip pat išsiverčia be PVM: Omanas, Kuveitas, Bahreinas, Kataras.
  • Vokietijoje PVM analogas Saksonijoje buvo įvestas XVIII amžiuje.
  • Didžiausias PVM: Vengrija, Danija, Norvegija, Švedija ir Islandija (svyruoja nuo 24,5 % iki 27 %).
  • Mažiausias PVM: Džersyje, Malaizijoje, Singapūre, Panamoje ir Dominikos Respublikoje (nuo 3 % iki 6 %)
  • Kai kurie analitikai mano, kad PVM yra tam tikras „pasaulinio sąmokslo“ elementas.
  • Kai kuriose šalyse (jų yra daugiau nei 50) veikia neapmokestinama sistema – PVM grąžinimas perkant prekes specializuotoje parduotuvėje. Sistema galioja nerezidentams, grąžinti pinigus galima išvykstant iš šalies.
  • Daugelyje šalių PVM yra valstybės biudžeto pagrindas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje pajamos iš mokesčių sudaro daugiau nei 46 % viso šalies BVP. Nemaža šios sumos dalis realizuojama per pridėtinės vertės mokestį.

Aktyvus pridėtinės vertės mokesčio paskirstymas mūsų planetos šalyse yra įrodymas, kad sistema pripažinta veiksminga. Toli gražu ne visada apie valstybės ekonominę gerovę galime spręsti pagal PVM dydį, tačiau tam tikra prasmė patvirtintame PVM tarife tikrai turi.

Kaip apskaičiuoti PVM

Kaip apskaičiuoti PVM

Kiekvienos šalies mokesčių įstatymai laikui bėgant keičiasi. Jame nepakitę lieka tik tie pamatai, kurie pasiteisino valstybei pelningai ir žmonėms priimtini. Į šią kategoriją įeina pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Kodėl naudojamas PVM

Vargu ar įmanoma atsakyti į šį klausimą vienu sakiniu, nes kiekvienoje atskiroje šalyje pridėtinės vertės mokestis gali išspręsti savo strategines užduotis.

Tačiau yra ir bendras PVM pranašumų sąrašas, dėl kurio ši mokesčių forma įsitvirtino daugelyje pasaulio sistemų. Štai pagrindiniai:

  • kovoti su šešėlinėmis pajamomis;
  • patogi apskaita;
  • Kainų siūlymo mechanizmo lankstumas.

Dar kartą primename, kad kiekvienoje šalyje PVM naudojimo motyvai ir jo vertės priskyrimo tvarka gali skirtis.

Vienas iš pavyzdžių – Skandinavijos šalys, kuriose šešėlinių pajamų grėsmės praktiškai nėra, o gyventojų pragyvenimo lygis leidžia nustatyti aukštą PVM tarifą (25 proc. Danijai, Norvegijai ir Švedijai, 24 proc. Suomijai). ). Šiose valstybėse stabilus mokesčių sistemos veikimas, pagrįstas didele PVM verte, yra stabilios ekonomikos ir žmonių gerovės garantas.

Kai kuriais atvejais valstybės sėkmingai pasinaudojo PVM tarifo lankstumu, siekdamos kontroliuoti ekonomiką. Čia viskas paprasta: ekonomikos krizės metu kursas kyla – tai leidžia greitai papildyti biudžetą. Tačiau svarbu nepamiršti vėl sumažinti tarifą, kai ūminė krizės fazė atslūgsta, kitaip galite pridaryti problemų su savo žmonėmis. Pagrindinė tokio požiūrio sąlyga – lojalūs gyventojai, kurie tokius žaidimus aukštyn/žemyn traktuos pilietiškai.

Kaip PVM naudojamas skirtingose ​​šalyse

Remiantis statistiniais duomenimis, daugiau nei 130 šalių savo mokesčių sistemose aktyviai naudoja PVM. Natūralu, kad daugelis jų jau nutolo nuo modelio, kurį Wilhelmas von Siemensas pasiūlė daugiau nei prieš šimtmetį, tačiau tai yra modelio privalumas – jį galima pritaikyti konkrečios valstybės ypatybėms.

Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse, kurių tarifas yra gana didelis, jie taiko sumažintus mokesčius tam tikroms prekėms: Prancūzijoje tai yra vaistai, Japonijoje - vaikų daiktai, Čekijoje - maistas, o Švedija sumažina mokestį viešasis transportas. Tokios nuolaidos per daug nesugadina iždo, tačiau paprastiems žmonėms suteikia malonią premiją.

Europos Sąjunga leidžia savo gyventojams patiems pasirinkti PVM tarifą, tačiau prašo laikytis sistemos. Greičiau „rėmas“ – yra tik apatinė siena nuo ES ir ji lygi 15 proc. Tačiau viršutinės ribos niekas neriboja ir ją nustato tik vietos valdžios sąžinė. Pavyzdžiui, Graikijoje PVM yra 24%, o Vengrijoje – 27%.

Tokios klestinčios Artimųjų Rytų šalys kaip Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai puikiai išsilaikė be pridėtinės vertės mokesčio iki 2018 m. Bet nurodytais metais PVM vis dėlto buvo įvestas ir patvirtintas 5 proc. Tuo pačiu metu minėtų šalių kaimynės, tokios kaip Bahreinas, Kataras, Kuveitas ir Omanas, toliau kuria savo ekonomiką be pridėtinės vertės mokesčio.

Sekdamos Artimųjų Rytų ekonomikų pavyzdžiu, salų valstybės taip pat apsieina be PVM. Tarp jų: ​​Bahamų, Bermudų ir Kaimanų salos. Tačiau neskubėkite jų rodyti pavyzdžiu savo valdžiai, nes ten gyvenantys žmonės turi mokėti 70% muitą už įvežamas iš išorės prekes. Galite įsivaizduoti, kokia importuotų produktų dalis gali būti salose.

Kai kuriose šalyse PVM nėra, tačiau yra vadinamasis pardavimo mokestis. Jis svyruoja nuo 2 iki 15%, tačiau imamas ne už prekių vienetą, o už visą pirkinį. Šią apmokestinimo formą galite taikyti Australijoje, Japonijoje, Kanadoje ir JAV.

Kalbant apie tas šalis, kuriose PVM tarifas yra fiksuotas ir nesikeičia jau daug metų, gali būti du variantai: arba sistema veikia tinkamai ir įrodo savo efektyvumą, arba šalies valdžia negauna atsiliepimų iš savo piliečių ir nesidomi jų gerove.

Kaip matome, apmokestinimo ypatumai PVM priskyrimo prasme yra ištisa istorija, o už kiekvieno tarifo konkrečioje šalyje slypi dešimtys ir net šimtai specialistų, daugybė skaičiavimų ir pagrindimų. Tačiau ir to kartais neužtenka: niekas negali garantuoti, kad mokesčių našta patiks visiems proceso dalyviams.

Todėl įvairių šalių mokesčių įstatymai nuolat tobulinami, o PVM tarifai gali kilti ir kristi, atspindėdami valstybės ekonominį triumfą ar fiasko.